Apie Kauną

Archeologų kasinėjimai rodo, kad Nemuno ir Neries santakoje žmonės kūrėsi jau nuo VII–VI tūkst. pr. Kr., itin gausios keramikos ir kitų dirbinių radimvietės aptinkamos iš II–I tūkst. pr. Kr. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIV a. buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi. 1408 metais Vytautas Didysis suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises, o tai suteikė Kaunui teisę vadintis miestu, turėti herbą ir antspaudą, sėkmingiau vykdyti tarptautinius prekių mainus. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Mieste plėtojosi prekyba ir amatai. XVI a. Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

1812 m. Kaunas atsidūrė Rusijos-Prancūzijos karo sūkuryje. Ties Kaunu Napoleonas su 220 tūkst. karių pontoniniais tiltais kėlėsi per Nemuną. Būtent Kaunas tapo miestu, kuriame Prancūzijos kariuomenė patyrė galutinę katastrofą. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.
Didelę reikšmę ekonominiam Kauno stiprėjimui turėjo 1862 m. nutiestas geležinkelis, 1898 m. pradėjusi veikti pirmoji elektrinė… Sparčiai dygo pastatai naujamiestyje… Tačiau tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas.
1918 m. vasario 16 d. buvo atkurta nepriklausoma ir demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje, tačiau…
1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir gavo istorinį bei unikalų šansą tapti jaunos nepriklausomos valstybės svarbiausiuoju miestu.

Nors Kaunas tuo metu ir nebuvo Europos lygio sostinė, tačiau per 20 metų progresyvūs intelektualai sugebėjo radikaliai pakeisti miesto įvaizdį pastatydami bankus, universitetus, teatrus, funikulierius, bažnyčias, ištaigingus rūmus, muziejus, senelių namus, arenas, modernius gyvenamuosius namus… ir įrodė, kad jauna valstybė gali kalbėti unikalia ir laikmetį atspindinčia architektūros kalba.
Kaune iki šiol išliko, anuomet Europoje avangardiniu laikyto, „Bauhaus“ stiliaus pastatų, su kurių projektais lietuvių architektai varžėsi tarptautinėse parodose bei pelnė įvairių apdovanojimų. Centriniai pašto rūmai, Lietuvos banko pastatas, Karininkų ramovė, gaisrinė, Vytauto Didžiojo karo muziejus, kino teatras „Romuva”, Teisingumo ministerija, Seimo rūmai, Prekybos pramonės ir amatų rūmai, Pieno centras – tai tik maža dalis pastatų, kurie puošia Kauną ir šiandien.

Dėl modernios tarpukario architektūros ir itin išlavinto miesto damų stiliaus pojūčio, Kaunas tarpukariu buvo vadinamas „mažuoju Paryžiumi“. Tuo metu Kaunas buvo tarptautinių Monte Carlo lenktynių tarpinis taškas. Kiekvienas lenktynių dalyvis turėjo sustoti Kaune ir atsižymėti specialiame punkte.
Ilgą laiką populiariausiu sportu buvęs futbolas, 1937 m. lietuvių komandai Rygoje, laimėjus Europos vyrų krepšinio čempionų titulą, turėjo užleisti šias pozicijas krepšiniui. 1939 m. Lietuvos rinktinei dar kartą Kaune apgynus krepšinio čempionų vardą, lietuviams krepšinis tapo pačia populiariausia sporto šaka iki šiol.
Taip tarpukariu Kaunas iš vargano carinės Rusijos imperijos Šiaurės Vakarų krašto gubernijos centro virto komfortabiliu, energija pulsuojančiu, tikru vakarietišku miestu, Lietuvos inteligentijos ir kultūros lopšiu.
Tačiau šį klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija. Po II-ojo Pasaulinio karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu.