Kamštis. Perpildytas metro. Valanda kelio į darbą, dar viena atgal. Sprangus sumuštinis prie kompiuterio, nes laiko pietums tiesiog nėra. O savaitgalį – bandymas ištrūkti iš betono džiunglių, kad bent trumpam įkvėptum gaivesnio oro. Skamba pažįstamai?
O dabar įsivaizduokite dieną, kuri prasideda bėgiojimu Nemuno saloje. Dieną, kai po darbo susitinki su draugais senamiesčio kavinėje, o ne leki į paskutinį traukinį. Dieną, kai viskas – nuo modernaus biuro iki pasaulinio lygio koncerto – pasiekiama per 20 minučių. Būtent toks – aktualus, verslus, kultūriškas ir gamtiškas – šiandien yra Kaunas. Tai miestas, kuriame karjera ir gyvenimas pagaliau susitinka vienoje vietoje.
Miestas, kuris kvėpuoja
Vienas didžiausių privalumų, kuriuos pastebi grįžusieji iš užsienio – Kaunas yra neįtikėtinai žalias, patogus ir kompaktiškas. Upės, dešimtmečius buvusios lyg nematomos, šiandien grįžta į kauniečių gyvenimą. Nauji verslo centrai ir gyvenamieji kvartalai, tokie kaip Piliamiestis ir Nemunaičiai, kuriasi vaizdingose pakrantėse, o atnaujintos krantinės tapo fotogeniškomis pasivaikščiojimų vietomis.
Gamtos apsuptyje esantys kokybiški naujos statybos butai, iš kurių atsiveria įkvepiantys vaizdai – būtent tai, ko ieško nuo susisiekimui skirto gyvenimo didmiesčiuose pavargę, lėto ir jaukaus laiko namuose pasiilgę lietuviai.
„Daug metų praleidę nuomojamuose būstuose nusprendėme, kad savo namus norime kurti Lietuvoje, ir nors apie naują statybą nedrįsom net pagalvoti, netrukome įsitikinti, kad Kaunas sudaro galimybes gyventi taip, kaip iš tiesų norisi“, – neslepia ką tik įkurtuves Nemunaičiuose atšventusi Karolina, su šeima grįžusi iš Vokietijos, kur praleido net 14 metų. „Beliko sulaukti tik pėsčiųjų tilto į Nemuno salą atidarymo“, – šypsosi IT specialistė.
Buvusių emigrantų šeima jau spėjo pastebėti, kad visi 17 miesto parkų atgimė naujam gyvenimui, o daugiau nei 150 kilometrų naujų, nutiestų per paskutinius 5 metus dviračių takų jungia juos į vientisą laisvalaikio tinklą. „Paauglystėje svajojau apie dviratį, bet juo tiesiog nebuvo kada važinėti – o dabar ir į darbą Vienybės aikštėje, ir kitur riedu be automobilio, kaip jau buvau įpratusi Vokietijoje“, – pabrėžia Karolina.
Regiono dėmesio centre
Žinoma, žodis „kompaktiškas“ nereiškia, kad Kaunas atskirtas nuo pasaulio. Priešingai. Kauno viešojo transporto infrastruktūra – viena pažangiausių Europoje, autobusų ir troleibusų amžiaus vidurkis siekia vos penkerius metus. Itin arti miesto esantis Tarptautinis Kauno oro uostas sparčiai plečiasi ir jau 2025-aisiais planuoja aptarnauti 2 milijonus keleivių per metus.
O ateitis – dar greitesnė. „Rail Baltica“ vėžė pavers Vilnių ranka pasiekiamu (kelionė truks vos 38 minutes), o Ryga taps savaitgalio išvyka (1 val. 34 min.). Talinas ir Varšuva bus pasiekiami vos per tris valandas.
Čia kuriama ateitis
Kaune patogu ne tik gyventi, bet ir dirbti. Kauno Laisvoji ekonominė zona (LEZ) – pagrindinis plyno lauko investicijų centras Baltijos šalyse, kuriame jau įsikūrė per 120 įmonių, sukūrusių apie 10 000 darbo vietų. Netrukus LEZ teritorija dvigubės, o tai reiškia dar daugiau galimybių. Be to, prie pat miesto centro esančiame Aleksote kyla naujas 30 hektarų inovacijų parkas ALEX, skirtas aukštą pridėtinę vertę kuriančioms įmonėms.
IT, gyvybės mokslų, elektronikos ir verslo paslaugų sektoriai Kaune auga ne dienomis, o valandomis. O kartu su jais – ir atlyginimai. Per pastarąjį dešimtmetį Kaune fiksuotas sparčiausias atlyginimų augimas Lietuvoje (+164 %), vidutiniam atlyginimui į rankas pakilus nuo ~500 iki daugiau nei 1500 eurų.
Kauniečiai gyvena geriau
Kalbant apie pinigus, svarbūs ne tik atlyginimai, bet ir reali perkamoji galia. Gyvenimo kaina Kaune mažesnė nei sostinėje (būstas vidutiniškai trečdaliu įperkamesnis), bet karjeros galimybės čia ne mažesnės.
Pagal Alliance for Recruitment personalo atrankos agentūros duomenis, patyrę technologijų ir verslo paslaugų specialistai Kaune gali uždirbti nuo 2 500 iki 6 000 eurų per mėnesį į rankas, o vadovaujančiose pozicijose – ir gerokai daugiau. Tai reiškia, kad grįžimas į Kauną leidžia ne tik mėgautis kokybišku gyvenimu, bet ir dirbti konkurencingai – uždirbant panašiai kaip Vakarų Europoje, tačiau su nepalyginamai geresne gyvenimo pusiausvyra.
„Atlyginimas man net nebuvo pagrindinis rodiklis – taip, pajamos labai svarbu, bet reikia žiūrėti į bendrą vaizdą, o jį sudaro kelionės į darželius, mokyklas, galimybė pačiai turėti hobį, atgaivinti ryšį su draugais, dažnai matytis su šeima, džiaugtis gamta – visa tai sudėjus Kaunas tapo akivaizdžiu pasirinkimu. Be to, čia tikrai labai saugu – tiek man, tiek vaikams“, – pabrėžia Frankfurte daug metų praleidusi Karolina.
Talentų kalvė
Sėkmingus specialistus Kaunas auginasi pats. Juk mieste – net 12 aukštojo mokslo institucijų ir apie 35 000 studentų. Net 58 % jų renkasi STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos ir matematikos) sritis, o beveik 5000 užsienio studentų kuria daugiakultūrę akademinę aplinką.
Ateitį Kaune planuojančias šeimas nudžiugins faktas, kad mieste veikia net keturios tarptautinio bakalaureato (IB) mokyklos ir specialios programos viešosiose mokyklose, skirtos padėti integruotis iš užsienio grįžusių lietuvių vaikams. „Nustebau, kad netgi galėjome rinktis, į kurią mokyklą leisti atžalą – galiausiai laimėjo atstumas nuo namų ir mano darbovietės – „Erudito“ licėjus beveik per vidurį“, – juokiasi Karolina.
Nėra kada nuobodžiauti
Mėgstamas darbas ir įdomūs mokslai – tik dalis kaunietiškos gero gyvenimo formulės. Kaunas – ir kultūros sostinė, pulsuojanti šiuolaikinių renginių ritmu. „Vos galutinai įsikūrę šiemet patekom tiesiai į įvykių epicentrą, nes būtent mūsų namo kieme vyko istorijų pasakojimo vakaras, festivalio „Kultūra į kiemus“ dalis – geresnio pasitikimo ir nesugalvosi. Būtent tame renginyje susipažinau su kaimynais, su kuriais drauge vėliau ėjome į festivalio „Audra“ koncertus Nemuno saloje“, – kultūringą pasitikimą Kaune su šypsena prisimena Karolina. Jos planas kitiems metams – susikurti „Fluxus“ kostiumą ir kopti į kalną drauge su šalia gyvenančiais bendraminčiais: „Šiemet tik stebėjome „Fluxus“ festivalį, bet kitą rugsėjį sūnui pažadėjau dalyvauti. Vyras sakė, kad prisijungs, jei tik tąvakar nežais „Žalgiris“ – nuo grįžimo dar nepraleido namų rungtynių.“
Pasaulinio garso žvaigždės, tokios kaip Robbie Williams, „Imagine Dragons“ ar Edas Sheeranas, renkasi „Žalgirio“ areną ir Dariaus ir Girėno stadioną. Atgimęs Dainų slėnis vasarą talpina tūkstantines minias, o atnaujinta Kauno rotušė tapo nauju kultūros traukos centru. O kur dar seniausias Lietuvoje kino teatras „Romuva“ ir UNESCO įvertintas modernizmo architektūros tinklas? Miesto festivaliai, tokie kaip „Kaunas Jazz“, „Audra“, „Fluxus“, Kauno bienalė ir daug kitų, užtikrina, kad mieste nebūtų nuobodu – ir niekada nebesinorėtų išvykti.
Karolinos šeimos lūkesčiai viršyti – moteris neslepia, kad nors apie Lietuvą svajojo jau keletą metų, galutinį sprendimą priėmė tik įsivertinusi prioritetus ir Kauno siūlomas galimybes. Tad galbūt metas atsakyti sau, ko iš tiesų norite, ir planuoti grįžimą į Kauną – į miestą, kuriame viskas arčiau: ir karjera, ir gyvenimas, ir kultūra?
Šaltinis: A. Aleksandravičius
